Nemuno deltos regioninis parkas     Galimybės poilsiauti. Informacinis centras, teikiantis informaciją apie poilsiavimo galimybes Nemuno deltoje įsikūręs Rusnės saloje. Regioninio parko direkcija siūlo pažintines keliones dviračiais, žirgais, ir automobiliais po Nemuno deltą, fotomedžioklę, paukščių stebėjimą, pigias mėgėjiškos žūklės licencijas (taip pat ir užsienio turistams), galimybę pailsėti vietos gyventojų sodybose, parko stovyklavietėse ir svečių namuose, jaunųjų gamtininkų stovyklą, valčių, dviračių, palapinių ir kito turistinio inventoriaus nuomą, informaciją turistams. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Poilsiui skirtos rekreacinės zonos – Nemuno pakrantė priešais Rusnės miestelį ir Šyšos kaimas, Švyturio apylinkės, Šilininkų rekreacinis kompleksas ir jo aplinka.   Populiariausias užsiėmimas deltoje – mėgėjiška žvejyba, leidžiama visur, išskyrus Avandeltos rezervatą, Krokų lankos ežerą ir Kniaupo įlanką. Žiemą ant Kuršių marių ledo susirenka tūkstančiai poledinės žūklės entuziastų.   Labai populiarus vandens turizmas taip pat galimas visuose vandens telkiniuose, išskyrus anksčiau paminėtus. Nemuno atšakomis, Minijos, Šyšos, Leitės upėmis galima leistis į turiningą kelionę baidarėmis ir išvysti savitą apylinkių grožį. Regioniniame parke yra 3 didesni uostai: Šilutės, Rusnės, Uostadvario bei daugybė prieplaukų: Šilininkų, Rusnės, Pakalnės, Šyšos, Ventės, Šturmų, Minijos.   Po Nemuno deltos regioninį parką keliaujama ir automobiliais, ir dviračiais, ir pėsčiomis. Pėstiesiems skirti pažintiniai takai, ornitologinis pažintinis maršrutas su paukščių stebėjimo bokšteliais.   Valčių, dviračių ir kito turistinio inventoriaus nuomos punktai yra regioninio parko informaciniame centre, juos nuomoja ir privatūs asmenys. Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės, Vorusnės ir kitų) sistemą, Rusnės salos, Ventės rago bei Žalgirių kraštovaizdį, senvaginius ežerus - žiogius, lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamąsias pievas; išsaugoti Rusnės miestelio senąją dalį, Minijos kaimą, unikalų Uostadvario švyturį, senosios vandens kėlimo stoties inžinerinį kompleksą ir senuosius polderių inžinerinius įrenginius. Nemuno deltos regioninio parko direkcija Nemuno deltos regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija.   Nemuno deltos regioninis parkas – tai protakų raizgalynė, unikalios salos, užliejamos pievos, pamario pelkės ir miškai. Čia tikras praskrendančių ir apsistojančių paukščių rojus. Deltą kiekvieną pavasarį, o neretai net viduržiemyje, užplūsta potvynio vandenys – tuomet dešimtys tūkstančių hektarų pievų ir laukų atsiduria po vandeniu, o išsibarsčiusios sodybos pasiekiamos tik valtimis. Pagal Ramsaro konvenciją 1993 m. Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą.   Svarbiausios gamtos vertybės. Unikali Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės, Vorusnės ir kitų) sistema, Rusnės salos, Ventės rago ir Žalgirių kraštovaizdis, senvaginiai ežerai žiogiai, lagūninės kilmės Krokų Lankos ežeras, aukštapelkių kompleksai ir įspūdingos Nemuno žemupio užliejamos pievos bei Kuršių marių avandelta. Delta išsiskiria ir perinčių paukščių gausa, tai išskirtinė migruojančių paukščių poilsio ir maitinimosi vieta.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Įspūdingiausi statiniai, atspindintys šio krašto gyventojų ryšius su vandeniu yra Uostadvario ir Ventės švyturiai, senosios vandens kėlimo stoties inžinerinis kompleksas ir senieji polderių inžineriniai įrenginiai. Unikalus yra Skirvytėlės kaimo – liaudies architektūros ansamblis. Mingės kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, nes jo pagrindine gatve yra tapusi Minijos upė. Savita senoji Rusnės miestelio dalis.   Muziejai. Ventės rago ornitologinėje stotyje yra muziejus, kur galima susipažinti su deltos gamta, paukščių migracijos tyrimais bei žiedavimo istorija. Etnografinė sodyba-muziejus Skirvytėlės kaime.   Šaltinis: www.vstt.lt