Terespolio dvaras     Terespolio dvaras mano kelyje pasitaikė visiškai atsitiktinai. Važiuojant pro šalį akį patraukė neįprastos architektūros statinys vidur miškelio. Toks keistas, kad net į galvą nešovė mintis, jog čia stovi dvaras. Bet visos teritorijos apstatymas bylojo priešingai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvusios dvaro sodybos fragmentai. Čia dienas leido Chrapovickiai. Tai sena, garsi giminė Lietuvoje, kuri pradėjo reikštis XVII a.. Antanas Chrapovickis įsigijo dvarą Antanave, Kupiškyje. Motiejus Chrapovickis su žmona Elžbieta minimi 1811 metų inventoriuje. Barbara Chrapovickaitė buvo šeimininkė Kataučiznos dvaro Suvalkijoje. Dominikas ir Rozalina Chrapovickiai  XVII a. pabaigoje iš Ščitauskių nusipirko Dotnuvos dvarą su Terespolio palivarku. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia Chrapovickių dvarą Dotnuvoje, konfiskavo, bet Terespolio kažin kodėl nelietė. Nors 1867 m. Chrapovickiai prarado Dotnuvos dvarą per varžytines (jį nupirko Šuvalovas) Chrapovickiai šias žemes valdė beveik 200 metų ir čia užaugo 9 jų kartos.   Dominikas su Rozalina Dotnuvos dvarą buvo pavertę prabangia rezidencija. Būdami novatoriškais didikais, Chrapovickių dvare veikė manufaktūrą, kurioje buvo gaminami meniški, ištaigingi baldai. Daug dėmesio skyrė žemės ūkio naujovėms. Matomai, vaizdingos Terespolio apylinkės pastūmėjo šeimininkus  pastatyti čia kažką panašaus į užmiesčio rezidenciją, kurią supo kažkada buvęs puošnus parkas, kuris buvo puikiai įkomponuotas į natūralų kalvotą landšaftą. Parko eskizus darė dailininkas Antanas Zaleskis, vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių. Buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Mirė Florencijoje 1885 m. Pirmasis čia atsikraustęs gyventi buvo Gabrielius-Apolinaras-Adalbertas Chrapovickis. Čia jis išleido paskutinį atodūsį ir atgulė Grudžiūnuose šalia Chrapovickių statytos koplytėlės įrengtame šeimos rūsyje. Tuomet į Terespolio dvarą atsikraustė Gabrieliaus brolio Adomo ir Marijos Chrapovickių sūnus Antanas su žmona Elena (Jančevska). Jie 1909 m. perstatė seną gyvenamą namą, į modernaus stiliaus rūmus. Tai buvo architektūrinė naujovė ir didelis nukrypimas nuo nusistovėjusių dvarų projektų stereotipų. Naujieji Terespolio dvaro šeimininkai išplėtė parką. Parko rekonstrukcijos projekto autoriaus G.Kuphalto iniciatyva buvo atgabenti retesni augalai. Didelėje teritorijoje tų pačių rūšių želdiniai komponuoti įvairiai – pavieniui ar grupėmis, gryni, ar derinami su kitais medžiais pakraščiuose ar sodinti ištisais masyvais. Parkas uždaras jį supančioms perspektyvoms, dominuoja didokos erdvės. Buvo suformuoti ir įrengti keturi tvenkiniai. Šiaurinėje dvaro dalyje buvo pasodinti du atskiri dideli vaismedžių sodai. Parką raižė akmenimis grįstos alėjos, apsodintos retų augalų kompozicijomis. Teraspolio dvare 1908 m. gimė Sofija Chrapovickaitė, kuri vėliau ištekėjo už Simono Kosakovskio kilusio iš Vaitkuškių dvaro Kosakovskių. Simonas 1944 m. žuvo šalia Vilniaus ir palaidotas Rasų kapinėse. Teraspolio dvare lankydavosi labai garsi dailininkė Sofija Romerienė iš Tytuvėnėlių dvaro. Nuotraukoje Sofijos Chrapvickaitės – Kosakovskienės portretas, kurį nutapė Sofija Romerienė. Čia lankėsi ir daugiau kilmingųjų, kadangi Teraspolio dvaro šeimininkas Antanas Chrapovickis priklausė K! Lauda sąjungai, kuri buvo įkurta 1928 m., kaip dukterinė K! Arkonijos organizacija, įkurta Rygos technikos universitete 1879 metais. K! Arkonia, tai aukštosios mokyklos korporacijos narys ne studentas, jos nariais buvo ir mokslininkai, profesoriai, bajorai, dvarininkai. Kadangi įstojęs į šią organizaciją jos nariu būdavai iki pat mirties, amžiaus įvairovė buvo didelė. Šios organizacijos nariais taip pat buvo Troškūnų dvarininkas Stanislovas Montvila, Kazimieras Bistramas, valdęs Bistrampolio dvarą, netoli Panevėžio, Bronislovas Riomeris Antanašės dvarininkas ir t.t.. Prasidėjus Antram pasauliniam karui, 1939 m. didelę dalį jos narių  NKVD’istai tiesiog nukankino, kiti jei tik spėjo pasitraukė i vakarus. Nors vakaruose dalies jų laukė naciai išskėstomis rankomis. 1979 m. Londone paminėtas K! Arkonia šimtmetis.   1926 metais per žemės reformą, permatuojant ir dalinant Terespolio dvaro žemes, susiformavo nauji kaimai tokie kaip: Gabrilavos, Gudžiūnų, Tremtinių ir kiti. Palikus apie 150 hektarų žemės, dvaras negaudamas pakankamai lėšų po truputi pradėjo merdėti. Šiandien Terespolio ir Beinoravos buvusių dvarų parkai, patenka į turtingiausių dendrologiniu parkų sąrašą Lietuvoje. Bet jie nėra įteisinti iki tokio lygio, kad būtu deramai saugomi.     Terespolio dvaro šeimininkų šeimos herbai   SITUACINIS PLANAS   1 - Rūmai 2 - Sandėlys 3 - Tvartas 4 - Daržinė 5 - Svirnas     INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt