Kuršių nerijos nacionalinis parkas     Nacionalinio parko įsteigimas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo" (Žin., 1991, Nr. 13-332) vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti.   Nacionalinio parko paskirtis Išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją; išsaugoti savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybos, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“.   Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos režimą užtikrina ir nacionalinio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia saugomas unikalus gamtos darinys – siaura ilga (98 km ilgio) smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, savitas etnokultūrinis paveldas.Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio. Įdomiausia įvairi didžiųjų kopų grandinė, besitęsiasi beveik per visą Kuršių neriją. Čia, kaip niekur kitur ryški gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos įtaka kraštovaizdžio kaitai, neigiama neapgalvotos veiklos įtaka gyvenimui bei harmonijos paieškos. Kadaise iškirtus miškus, pajudėjusios kopos užpustė ištisus kaimus. Taigi žmogui teko gerokai pasidarbuoti sutramdant smėlio kopas, sugrąžinant mišką. Svarbiausios gamtos vertybės. Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos Agilos – Naglių ruože, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita Kuršių nerijos augalija, taip pat miškai su sengirės fragmentais, gyvūnija. Aukščiausias taškas - Vecekrugo (Smuklės) kopa – 67,2 m. Kuršių nerijoje ir mariose gausu paukščių. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. savitas kultūros paveldas, įskaitant autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios, būdingos medinės architektūros pastatai. Muziejai. Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejus, Lietuvos Jūrų muziejus-akvariumas ir Delfinariumas Smiltynėje; Vėtrungių muziejus-galerija Juodkrantėje, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Neringos istorijos muziejus bei Tomo Mano kultūros centras Nidoje. Galimybės poilsiauti. Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė – senosios vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais – smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų, nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje yra uostai, Preiloje ir Pervalkoje – valčių prieplaukos. Poilsiui skirtos nacionalinio parko rekreacinės zonos - gyvenviečių miško parkai ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos. Kuršių nerijoje nutiestas 26 km ilgio dviračių takas. Greitai jis nusidrieks per visą Kuršių neriją. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse – Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė. Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, žūklei. Miškuose gausu grybų bei uogų.   Šaltinis: www.vstt.lt