Lančiūnavos dvaras (Kauno apskr.)     Pirmą kartą Lančiūva  paminėta 1580 m.. Ten rašoma, kad Baltojo Lankesio ir Nevėžio upių santakoje plyti Lančiūnavos laukas su centru Lančiūnava, kuri jau turi dvarelio pavadinimą. Lančiūvos  vietovardis, kildinamas iš lenkiško žodžio łączenie, reiškiančio „jungtuves“. Galbūt gyvenvietė taip buvo pavadinta dėl Lačiūnavos dvaro šeimininko P. Kognovickio sūnaus Kazimiero vedybų su kaimynų dukrą Volovičaitę, greičiausiai Jūro Volovičiaus Žemaičių seniūno palikuonę. Po jungtuvių abiejų šeimų valdos buvo sujungtos. Yra žinoma, kad apie 1640-1643 m. šias žemes valdė Lančiūnovskiai, Taujanskiai ir Albrichtas Osteika Kuprelis, t.y. šioje vietovėje buvo trys palivarkai ar dvareliai. Labai sunku tiksliai nustatyti kur buvo pagrindinis Lančiūnavos dvaras, o kur jo palivarkai. XVIII a. vid. įvyko savotiškas lūžis Lančiūnavos dvaro istorijoje: visi trys dvareliai sujungti. 1778 m. J.Kognovickienė-Vendziagolskienė savo žemes užrašė Kazimierui, Viktorui, Pranciškui, Juozui ir Pranciškai Kognovickiams. Šiuo laikotarpiu dvaras buvo rentabilus, gerai tvarkomas, turėjo kelis palivarkus, pasižymėjo sodininkyste. 1820-1824 m. dvarą valdė Upytės žemės teismo pirmininkas Ustinas Mažeika, o 1840-1844 m. dvaras išnuomotas Gravrogkams, vokiečių kilmės grafams. Ir tik po 1844 m. valdos grįžo Kognovickių giminei. Kognovickiai vieni iš pirmųjų savo dvare įsivedė daugialaukę sėjomainą, ūkio specializaciją. Lančiūnavos dvaro ansamblį sudaro du seniausiųjų pastatų taškai: medinių dvaro rūmų pamatai ir buvusios medinės bažnyčios vieta, sutapatinta su dabartine bažnyčia-koplyčia, kuri buvo pašventinta 1883 m. Apie bažnyčią buvo šventoriaus tvora su puošniais vartais. Visą gyvavimo laiką tai buvo koplyčia-mauzoliejus. XX a. koplyčia tapo parapinė. Maždaug tuo pačiu metu buvo pastatytas ir medinis gyvenamasis dvaro pastatas, kuris sudegė 1924 m. 1870 m. šalia medinio namo pradėti statyti mūriniai rūmai, sodinamas parkas.  Buvo pastatytą daug ūkio pastatų, prie senųjų molinių dvaro „polocų“: tvartai, kalvė, ledainė, malūnas. Rūmai dviejų aukštų, kvadrato formos su bokštu centrinėje dalyje bei kolonų portiku. Statinį supa erdvus parkas, liepų alėja, kuri veda į buvusį dvaro palivarką. Rūmai ir bažnyčia, apsupti parko, tapo dvaro centru. Didžiulis sukrėtimas dvaro istorijoje – 1922 m.: žemės reforma, su kuria Kognovickiai susitaikyti nepajėgė. 1928 m. Stanislovas Kognovickis pardavė Stasynėje buvusi turtą, kur įsikūrė valsčiaus centras ir mokykla, ir išvažiavo į Vilnių. Lančiūnavą jis paliko dukrai Zofijai Zabielienei. 1940 m. dvaras nacionalizuotas ir jame įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla. Po karo čia įsteigtas žemės ūkio technikumas. Bažnyčia buvo uždaryta 1960 m., pastatas pritaikytas kino salei. Ūkiniai pastatai, išskyrus ledainę, išlaikė savo paskirtį. Šiandien yra išlikę dauguma dvaro pastatų, tik sunykusi dalis parko. Lančiūnavos dvaras yra puikus Lietuvos neoklasicizmo pavyzdys.     SITUACINIS PLANAS INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt