Panemunių regioninis parkas     Panemunių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti vertingą Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais, gilius mažųjų upelių žemupius, Užnykio mišką bei Nemuno šlaitų augalijos bendrijas; išsaugoti kultūriniu požiūriu ypač vertingus stambiausios Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio XIII-XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentus - Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, pilkapiais, taip pat pirmųjų žmonių gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus, dvarų ansamblius su parkais.   Panemunių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Panemunių regioninio parko direkcija. Panemunių regioninis parkas, siaura juosta besidriekiantis abipus Nemuno žemiau Seredžiaus, išsiskiria natūraliu slėniu, pasidabinusiu pilimis. Svarbiausios gamtos vertybės. Vaizdingi Nemuno, Armenos, Kartupio, Nykos ir Nykutės upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvos eglė (skersmuo 1,03 m, aukštis – 42,54 m). Regioniniame parke yra apie 50 gamtos paveldo objektais skelbtinų medžių.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: karų su kryžiuočiais laikotarpio 12-15 a. Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios panemunės piliakalniai. Įdomios Seredžiaus ir Veliuonos kryžiuočių piliavietės. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi Veliuonos, Seredžiaus, Gelgaudiškio miesteliai. Plokščiai išsiskiria upeliu – gatve ir Šventaduobe. Daug dvarų, iš kurių didžiausi Belvederio ir Gelgaudiškio. 19 a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas – Veliuonos dvaro sodyba. Svarbiausias jo akcentas – iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, glaustašakis ąžuolas, gelsvažiedžiai tulpmedžiai.   Muziejai. Raudonės pilies bokšte įrengta paroda. Klangių kaime rašytojo Petro Cvirkos tėviškė – etnografinė sodyba ir muziejus, Veliuonos krašto istorijos muziejus, Nemuno ekspozicija veikia Panemunių regioninio parko informacijos centre Šilinėje.   Galimybės poilsiauti. Informaciją apie įvairias paslaugas, lankstinukus su žemėlapiais ir kitą informaciją galima gauti Panemunių regioninio parko informacijos centre Šilinėje. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Poilsiui skirtos teritorijos Branduoliškių ir Šilinės kaimų apylinkėse, Nemuno vagos dalis, Nemuno pakrantė tarp Kriūkų ir Ilguvos su Kriūkų šileliu, Jotulės slėnio dalis, Gelgaudiškio parkas ir miškas.   Su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis galima susipažinti plaukiant motorine valtimi, keliaujant automobiliu arba dviračiu dešiniuoju Nemuno krantu. Pėstiesiems siūlomi Plokščių, Gelgaudiškio, Raudonės, Šilinės ir Veliuonos pažintiniai takai, kurių bendras ilgis 15,2 km. Norinčių paplaukioti Nemunu Raudonės uoste laukia upiniai laivai.   Regyklos, iš kurių atsiveria puikios Nemuno slėnio panoramos, įrengtos Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Kriūkuose bei Seredžiuje.   Nemune galima puikiai pažvejoti.   Šaltinis: www.vstt.lt