Varnių regioninis parkas     Varnių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žemaičių ežeruoto kalvyno kraštovaizdį su aukštomis Medvėgalio, Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės viršukalnėmis, raiškiais plokščiakalvių kompleksais, Lūksto, Paršežerio, Stervo ežerais ir pelkiniais kompleksais, didelės ornitologinės vertės Biržulio ežerą su apyežeriu; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Pabiržulio akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą, piliakalnius, Varnių urbanistinį kompleksą. Varnių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Varnių regioninio parko direkcija.   Varnių regioniniame parke prasideda vienos didžiausių Žemaitijos upių: Venta, Virvytė ir Minija.   Svarbiausios gamtos vertybės: Medvėgalio, Šatrijos, Girgždūtės, Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės, Žąsūgalos kalvos, raiškūs plokščiakalvių kompleksai. Lūksto ežeras didžiausias ne tik regioniniame parke, bet ir visoje Žemaitijoje. Unikalus jis dar ir tuo, kad išmeta gintarą. Aklaežeris, esantis Jomantų miške stebina savo vandens ištekliais: sausrų metu būna sklidinas, lietingais metais – tuščias.   Regioniniame parke auga 77 raudonosios knygos rūšys. Varnių duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausių teritorijų paukščiams Lietuvoje. Biržulio botaniniame – zoologiniame draustinyje peri daugiau nei šimtas paukščių rūšių. Netoli Varnių telkšančioje Debesnų pelkėje – tipiškoje kalkingoje žemapelkėje auga dugiau nei 20 Raudonosios knygos augalų rūšių.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Didingiausi Žemaitijos piliakalniai (jų yra 13), menantys sunkius kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus. Žymiausi jų: Medvėgalis, Girgždūtė, Šatrija, Moteraitis, Sprūdė, Bilioniai, Vembutai. Biržulio ežero baseino zonoje rasta apie 50 akmens amžiaus gyvenviečių, stovyklų, kapinynų. Čia yra ir vienas seniausių kapų visame Rytų Pabaltijyje (5000 m. prieš Kristų).   Varnių regioninio parko centras – Varniai. Varnių urbanistinis kompleksas vertingas žymiais statiniais: Varnių katedra, šv. Aleksandro parapine bažnyčia, Žemaičių kunigų seminarijos rūmais, vyskupo M. Valančiaus rezidencija. Jam atminti pastatytas paminklas. Varniai ne tik Žemaičių vyskupystės centras, bet ir vienas svarbiausių lietuvių kultūros centrų. Čia gyveno, mokėsi ir dirbo: M. Giedraitis, M. Daukša, M. Strijkovskis, A. Vienažindis, A. Baranauskas, S. Daukantas, M. Valančius.   Biržuvėnai buvęs stambus karališkasis dvaras, viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Dvaro teritorijoje yra 6 sakralinės bei mitologinės vietos, Biržuvėnų piliakalnis, šaltinis Laumės Pėda. Varnių regioniniame parke gausu senosios architektūros paminklų – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių. Saviti statiniai Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Pavandenės Šv. Onos, Janapolės Šv. Mykolo arkangelo ir Luokės Visų Šventųjų bažnyčios. Ant Gludo ežero kranto yra įdomi dvarininkų Sakelių kapavietė – mauzoliejus.   Unikali Sietuvos kūlgrinda, einanti per Sietuvos upelį tarp Lūksto ir Paršežerio ežerų. Kūlgrinda sukrauta iš akmenų, kurie metų metais buvo vežami žiemą ant ledo, o šiam tirpstant nugrimzdavo, taip sudarydami tik vietiniams gyventojams žinomą važiuojamą taką.   Muziejai: Varniuose veikia Žemaičių vyskupystės muziejus, Varnių M. Valančiaus vid. mokyklos muziejus, Biržuvėnų ir Viekšnalių etnografiniai muziejai.   Galimybės poilsiauti: Lankytojų centras yra Varnių regioninio parko direkcijoje. Turizmo informacinis centras įsikūręs Žemaičių vyskupystės muziejuje (S. Daukanto g.6, Varniai, tel. 8 444 69466, el. paštas alma@varniai-museum.lt). Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Poilsiui tinkamos Lūksto, Paršežerio, Saloto, Didovo, Gludo, Pučkežerio, ežerų pakrantės, poilsiavietė įrengta prie Bilionių piliakalnio. Prie Lūksto ir Paršežerio įrengtos stovyklavietės. Lūksto poilsiavietėje galima išsinuomoti valtis, vandens dviračius. Vasarą Lūksto pakrantėse gausu pramoginių renginių.   Nuo aukščiausių kalvų bei piliakalnių atsiveria puikus Žemaičių kalvyno kraštovaizdis su miškais, pelkėmis ir ežerais bei žvilgančiais bažnyčių bokštais. Geriausios regyklos ant Bilionių, Medvėgalio, Burbiškių, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos piliakalnių, Spingės, Gaudkalnio, Žąsūgalos, Žiograkalnio kalnų.   Turistams siūlomi šie autoturizmo maršrutai: tranzitinis (Bilioniai-Varniai-Luokė), pietinis žiedinis (Varniai-Pavandenė-Girgždūtė-Medvėgalis-Vembūtai-Varniai), šiaurinis žiedinis (Varniai-Pavandenė-Šatrija-Biržuvėnai-Žąsūgala-Varniai). Pėsčiųjų, dviratininkų ir vandens turistų maršrutai nurodyti informaciniame lapelyje su maršrutų schemomis. Regioninio parko pietinėje dalyje įrengtas Aukštagirės pėsčiųjų – dviratininkų takas (ilgis 23 km), kurio paskirtis atskleisti kalvotosios Žemaitijos savitumus, supažindinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis. Pėstiesiems įrengtas Debesnų botaninis takas (ilgis 2 km) supažindina su unikalia žemapelkės augalijos įvairove. Su mišku, miškininko profesija, gamtos vertybėmis supažindina pažintinis Jomantų miško takas. Vandens turistams skirta trasa Lūksto ežero platybėmis ir Virvytės upe. Buriavimui, pasiirstymui valtimis, baidarėmis, vandens dviračiais labiausiai tinkamos Lūksto ežero platybės.   Apgyvendinimo paslaugas teikia 14 vietų viešbutis „Prie Lūksto“ Varniuose – (yra kavinė-restoranas, posėdžių salė, tel.: 8 444 47494), 100 vietų poilsiavietė prie Lūksto ežero „Varnių Piras“ – (vasarą organizuojamos tarptautinės jaunimo stovyklos, svaitgaliais vyksta diskotekos ir tikro garso koncertai, tel.: 869816306), A. Jonučio kaimo turizmo sodyba prie Lūksto ežero (yra kaimiška pirtis, tel.: 8 687 69627). Šioje sodyboje galima pajodinėti žemaitukų veislės žirgais.   Žvejų labiausiai mėgstami Lūksto, Biržulio (galima tik poledinė žūklė), Paršežerio žerai, žvejoti juose galima tik su leidimais.   Šaltinis: www.vstt.lt